Žymaus XIX a. spaustuvininko, leidėjo, publicisto, archeologo, etnografo bei istoriko Adomo Honorio Kirkoro knyga – pirmasis bene nuoširdžiausias ir jausmingiausias vadovas po Vilniaus miestą ir jo istoriją, parašytas lenkų kalba 1856 m.
Tai kartu ir amžininko liudijimai, ir istoriko studija. Leidinyje daug medžiagos apie Vilniaus žmones, čia palikusius savo buvimo ir veiklos pėdsakus. A. H. Kirkoro vadovas Vilnių atskleidžia gyvai, tarsi žmogų, kuris gimsta, auga, bręsta. Autoriaus mintys apie miesto ir kraštovaizdžio dermę labai aktualūs ir šiandien.
Norite mintimis grįžti į prabėgusių metų istoriją? Norite pažinti senojo Šventaragio miesto praeitį?
Vilniuje sulig kiekvienu žingsniu užtiksite ką nors įdomaus, pamokomo, kas primins jums šlovingus lietuvių žygius, atvers kupiną dorybių ir nuopelnų, ydų ir aistrų jų gyvenimo knygą.
Vilnius – tai gyva senosios Lietuvos kronika, jos buvusios šlovės ir nuosmukių liudytojas. Vilnius laimingesnis ir turtingesnis už kitus mūsų miestus, nes juo domėjosi keli žymūs ir garbingi istorikai bei tyrėjai, su kuriais mes anaiptol nedrįstame varžytis; tačiau kaip tik todėl, kad apie Vilnių tiek daug rašyta ir nuomonės apie vieną ir tą patį dalyką dažnai nesutampa, geidaujančiam pažinti mūsų miesto senovę reikėtų perskaityti daug kūrinių, perversti gausybę tomų.
Tad mes ketiname bent prabėgomis apžvelgti Vilniaus praeitį, palydėti skaitytoją siauromis ir kreivomis jo gatvelėmis, aprodyti mūsų bažnyčias, mūsų kapines, kur ilsisi šitiek šlovingų veikėjų, kur žlugo šitiek vilčių; senus mūsų pastatus, su kuriais susiję tiek prisiminimų…
