Evė nuo aštuonerių pluša Tarptautinėje kovos su antgamtinėmis būtybėmis agentūroje. Ji nepraskirdama rankų gaudo vampyrus ir vilkolakius, nes vienintelė Žemėje geba matyti kiaurai antgamtinių būtybių apžavus. Ją pačią persekioja elfas Retas. Jis nori merginą sugundyti ir vis kalba apie mįslingą jos tuštumą, kad ją turįs pripildyti. Kartą per prievartą pradėjo į ją leisti ugnį – nuo tada Evelinos riešas ir širdis dega. Negana to, liepsnos liežuviai vis ryškėja… Kartą į Centrą įsigauna keista būtybė. Evė ją mato kaip patrauklų jaunuolį, tik tarsi vandeninį, keičiantį pavidalus. Kas tas Lendas ir ko jam čia reikia? Nespėjus to išsiaiškinti į TKABA Centrą įsiveržia Žemėje paranormalias būtybes žudęs padaras. Evelina su Lendu šiaip ne taip ištrūksta iš mirties nagų. Lendo tėvo namuose prasideda kitas gyvenimas. Jaunuoliai susidraugauja. Juodu tinka vienas kitam: Lendas rodo pasauliui tai, ką nori, kad jis matytų, o Evė mato kiaurai viską, ką jai nori parodyti pasaulis. Bet ir čia nėra ramu. Vėl pasirodo elfas Retas ir liepsnojanti Vivjana. Ar Evelina įmins savo esybės mįslę? Ar išgelbės ne tik antgamtines būtybes, bet ir Žemės žmones? Ar liks ištikima tam, kas verta jos gyvenime?
