Šeštoji nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Kęstučio Navako poezijos knyga.
Šimtas tekstų, kuriuos autorius vadina sonetais – Petrarcos arba Shakespeare’o sonetų modifikacija.
Iš pirmo žvilgsnio – griežtos struktūros 102-ų sonetų rinkinys, tačiau pats autorius prasitarė, kad būtent dėl šios knygos gimimo reikėjo panirti į ribines egzistencines dvasios kertes ir laukti kūrybinio apsėdimo.
Tonacija dažnai balansuoja ant skustuvo ašmenų, tačiau nenuslysdama. Jie laikytini egzistenciniais, kalbančiais apie ribines patirties situacijas. Šioje knygoje išlieka talpus metaforiškumas, būdingas ir ankstesnėms poeto knygoms, tačiau eilėraščių forma čia perkurta, kitokia, ir turėtų skaitytojui kelti netikėto atradimo pojūtį.
Paties Kęstučio Navako vertinimu, knyga „100 du“ žymi naują jo kūrybos etapą.
