Žymaus lietuvių tautinio atgimimo veikėjo prelato Kazimiero Prapuolenio (1858 – 1933), įvairiapusė veikla verta išskirtinio dėmesio. Ypatingai svarbus jo veiklos etapas – rezidavimas Romoje 1913 – 1921 m., kur jis ne tik stebėjo Vatikano visuomeninio gyvenimo įvykius, dažnai ir pats į juos įsitraukdamas, bet visą šį laikotarpį rašė užrašus. Juose atsispindi to meto aktualijos, susitikimai su Vatikano hierarchais ir įvairių tautų politiniais veikėjais, asmeninės pastabos, įžvalgos apie Lietuvos likimą ir Bažnyčios įtaką jos raidai.
Gali būti, kad šie amžininko ir aktyvaus dalyvio užrašai skaitytojui pasirodys kontraversiški, bet gali būti ir taip, kad jie leis pažinti margą aprašomo laikotarpio kasdienybę, objektyviau įvertinti Lietuvos tautinį judėjimą, kuris, žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, dažnai apibūdinamas tik dviem spalvomis – juoda ir balta. Knygoje, skirtoje mokslininkams, studentams ir visiems besidomintiems Lietuvos istorija, publikuojama archyvinė medžiaga ir sudarytojo apibendrinimai.
