1422 m. Šimtamečio karo su Anglija alinama Prancūzija patiria vieną gėdingą pralaimėjimą po kito, o skurdžiame Domremi kaimelyje dešimtmetė Žana renka akmenis ir stebi vietos berniūkščių kovas. Nors sunkia kietaširdžio tėvo Žako d’Arko ranka auklėjama mergaitė yra ne pagal metus aukšta, tvirta ir užsispyrusi, bet berniukai nepriima jos į savo būrį – juk mergaitėms peštis nevalia.
Po kelerių metų plėšikaujančių anglų karių būrys sudegina kaimą ir atima iš mergaitės visa, kas jai brangiausia. Žana kreipiasi į Dievą – vardija jam savo priešus ir prisiekia atkeršyti. Įgavusi neįtikėtinos jėgos ir ištvermės, Žana meta iššūkį tradicijoms ir paima į rankas kalaviją. Garsas apie Dievo palytėtą mergelę pasiekia patį Prancūzijos karalių Karolį VII. Priešų spaudžiamas dofinas patiki, kad Žanai skirta išgelbėti karalystę nuo pražūties. Jis duoda jai savo kariuomenę ir išlydi į anglų apsiaustą Orleaną. Čia ir prasideda stebuklingoji Žanos d’Ark istorijos dalis.
Pasakojimai apie Orleano mergelę jau daugiau nei šešis šimtmečius žavi, stebina ir verčia abejoti. Kas iš tiesų buvo ši mergina? Karė? Eretikė? Šventoji? Apie jos gyvenimą, žygdarbius ir mirtį parašyta tūkstančiai knygų, tačiau tik Katherine J. Chen mitais ir legendomis apipintą Žaną pavaizdavo kaip moterį iš kūno ir kraujo – nesutramdomą, nepalaužiamą ir nepakartojamą.
Romanas „Žana“ – tai epinis pasakojimas apie jėga ir nuovoka stipriausius vyrus bei žymiausius riterius pranokusią, mūšio lauke negailestingai priešus triuškinusią, bet savo keršto aistros taip ir nepasotinusią ypatingą merginą. Vienų dievinama, kitų nekenčiama, svaiginančiu greičiu pasiekusi šlovės zenitą ir palikusi istorijoje neišdildomą pėdsaką, Žana d’Ark dar niekada nebuvo tokia tikroviška, natūrali ir žmogiška, kaip šiame istorinės fantazijos šedevru tituluojamame Katherine J. Chen kūrinyje.
