Nusisukusi ji nužingsniavo keteros link, nugara jausdama jų nuogąstavimą. Ji norėjo likti su draugėmis. Norėjo apsimesti, kad jos vis dar mažos mergaitės ir gyvenimas yra jei ne lengvas, tai bent jau teisingas. Tačiau tas dienas jau nusinešė saulėlydžiai, ir ji žinojo, kad atėjo akimirka pasitikti savo ateitį. Flora teisi, ji visada teisi: potvynis praėjo. Atėjo laikas pasirūpinti masalu.
1930-ųjų vasara atokioje laukinėje Škotijos saloje, atrodo, niekuo neypatinga: salos krantus skalaujančios Atlanto vandenyno bangos, niekada nenurimstantis vėjas, šimtų tūkstančių paukščių klegesys ir už 67 kilometrų likusi civilizacija. Tad netikėtai į salą atplaukęs Damfriso grafas ir jo sūnus lordas Šoltas akimirksniu sujaukia įprastą salos gyventojų kasdienybę. Jų vietos gide paskiriama Efė Džilis – laukinės dvasios mergina, kasdien kovojanti už vietą tarp salos vyresniųjų.
Visą nepaprastą savaitę Efė svečiams rodo gražiausias salos vietas, į širdį įsileisdama dar niekada nepatirtą jausmą – meilę. Uždrausta dviejų jaunų žmonių meilės ugnis vis labiau įsiliepsnoja ir Efė negali patikėti savo laime. Tačiau netrukus salos žmones sukrės jų gyvenimą sugriausianti žinia, o Efė bus priversta kurti savo pasaulį ir laimę iš naujo.
Kerintys laukinės Škotijos vaizdai, kvapą gniaužiantys siužeto posūkiai ir įtraukiantis pasakojimas. „Paskutinė vasara“ skaitytojus kviečia pasinerti į užburiančią, tikrų įvykių įkvėptą istoriją.
