Jaunas suomių mokslininkas Johanas atvyksta į Romą tyrinėti Švedijos karalienės Kristinos archyvo, rašo disertaciją apie valdovės bibliotekos ir rankraščių kolekciją. Archyvas saugomas Vatikano apaštalinėje bibliotekoje. Johano kuratoriumi tampa tėvas d’Andželas. Šis lyg netyčia kartu su karalienės Kristinos rankraščiais paduoda Johanui XVI amžiaus kodeksą, parašytą daugiausia senąja suomių, vietomis – švedų ir lotynų kalbomis. Susidomėjęs veikalu, kuris vadinasi Codex Castor, Johanas imasi versti jį į dabartinę kalbą ir pastebi, kad kai kuriuose pergamento puslapiuose tekstas ištrintas ir perrašytas, pamato, kad trūksta kelių puslapių. Šie puslapiai saugomi Kaune, Pažaislio vienuolyne.
Verčiant Kastoro kodeksą, Johanui tenka gilintis ne tik į savo šalies istorijos tarpsnius, bet ir į Stalino ir Hitlerio represijų laikotarpius Lietuvoje, kai buvo naikinami vienuolynai, griaunamos jų bibliotekos ir archyvai. Pamažu Johanas atskleidžia, kad tekstas, kurio jis ieško, susijęs su tryliktuoju apaštalu. Johanas vyksta į Kauną, ten išaiškėja ir trūkstamų puslapių paslaptis.
