Pirmą kartą prieš skaitytojo akis bus nupūstos istorijos dulkės nuo lietuviškojo Gardino – įspūdingo LDK miesto, dabar išstumto už mūsų šalies ribų. Kartu su knyga „Memento Grodno. Dingusi Lietuvos Gardino istorija” leiskitės į epinę vienos giminės sagą, kuri atskleis dramatišką miesto likimą – pilną politinių intrigų, meilės aistrų ir iki šių dienų neįmintų paslapčių.
„Tarsi restauratorė su plonyčiu šepetėliu Jurga Žąsinaitė kruopščiai nuvalo dulkes nuo Gardino miesto menių, kambarių ir užkaborių, daiktų ir senų rakandų. Ištisos giminės gyvenimo kronika romane „Memento Grodno. Dingusi Lietuvos Gardino istorija“ susiklosto su visomis Gardino istorija“ susiklosto su visomis dramatiškomis meilės ir politikos aistrų peripetijomis… Toks svarbus Lietuvos istorijos miestas, naujų politinių ir tautinių darinių išstumtas už dabartinės Lietuvos teritorijos, staiga atsiveria mums, atskleisdamas savo dvasią.”
Literatūrologė doc. Audinga Peluritytė-Tikuišienė
Vienas svarbiausių Lietuvos istorijos miestų, naujų politinių ir tautinių vėjų išstumtas už dabartinės Lietuvos teritorijos ribų, atveria savo vartus nuostabiam pasakojimui, sudėliotam iš tikrų įvykių ir pasodrintam fantazija apie Gardino velniu vadintą Antaną Tyzenhauzą, jo bendražygius, priešus, mylėtas, globotas moteris ir slaptoje celėje numarintus gabiausius krašto jaunuolius. Romane susiduria ir persipina skirtingais šimtmečiais besiplėtoję gyvenimai ir įvykiai – XVIII a. LDK seimų miesto Gardino, jo seniūno Antano Tyzenhauzo, provaikaičio Felikso ir jo epileptiko sūnaus, sovietmečiu atvykusių iš Vilniaus į Gardiną ieškoti protėvio paslėptos brangenybių skrynutės, gyvenimo istorijos.
XVIII a. pabaigoje A. Tyzenhauzas Gardino priemiestyje Gorodnicoje pasistatė didžiulę rezidenciją ir, svajodamas suteikti miestui tikros Lietuvos sostinės statusą, užsimojo gūdžiame Respublikos užkampyje pražydinti pramonės ir kultūros žiedus, nustebinsiančius įnoringąją Vakarų Europą…
XX a. pabaigoje į Gardiną atvykęs ir archyve įsidarbinęs Feliksas Tyzenhauzas suranda ir perrašo A. Tyzenhauzo laiškus, kuriuose ieško patarimo, kaip išgydyti epilepsija sergantį sūnų, nuo kurios kadaise kentėjo ir jo garbusis protėvis. Nors stebuklingo recepto jis neranda, tačiau perskaito Gardino seniūno saugotą paslaptį apie priemiestyje paslėptą lobių skrynutę. Ar suras Feliksas paslėptąjį lobį? Kokią kraupią, prakeiksmą giminei lemiančią paslaptį atskleis lobio paieškos?
Nuo Gardino miesto menių, kambarių ir užkaborių, daiktų ir senų rakandų nužertos dulkės atidengia ištisos giminės gyvenimo kroniką, sudėtą į magišką pasakojimą, kuris lyg laiko mašina perkelia į XVIII amžiaus LDK, su autentiškais kvapais ir skoniais, rūmų ir rezidencijų blizgesiu bei jų intrigomis ir paslaptimis, nepaleisdamas iš savo kerų ir nepalikdamas abejingų.
„…Paslaptingi užrašai siejami su tiksliais, dokumentų liudijamais faktais. Anapusinis pasaulis sutaria su šiuo, realiuoju. Perskaičiusi paskutinius puslapius, supratau turinti knygą skaityti dar kartą – tuoj pat, ieškodama tų klodų, pro kuriuos praskriejau sekdama pagaulų siužetą. Dar labiau panorau į Gardiną. Kas, jei ne jis, yra pagrindinis knygos veikėjas?!”
Prozininkė, eseistė Gintarė Adomaitytė
Jurga Žąsinaitė-Gedminienė – humanitarinių mokslų daktarė, senosios lietuvių literatūros tyrinėtoja. Gimė 1975 m. Rubikiuose, Anykščių rajone. 1993 m. baigė Anykščių Antano Vienuolio vidurinę mokyklą. Studijavo Vilniaus universitete Filologijos fakultete, kur įgijo lietuvių literatūros bakalauro ir magistro laipsnius. Vėliau tęsė filologijos studijas, studijavo anglų kalbą. 2004 m. išvyko į Airiją, dirbo vertėja. Grįžusi įstojo į VU filologijos mokslų doktorantūrą. 2014 m. apgynė disertaciją, jai buvo suteiktas humanitarinių mokslų filologijos krypties daktaro laipsnis. Dirbo dėstytoja asistente, vėliau lektore VU Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedroje. J. Žąsinaitės literatūrologiniai, grožiniai tekstai publikuoti įvairiuose mokslo, kultūros leidiniuose (Literatūra, Senoji Lietuvos literatura, Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos, Darbai ir dienos, Naujasis Židinys-Aidai, Metai, Šiaurės Atėnai, Literatūra ir menas ir kt.). 2008 m. Kultūros ministerijai parėmus išleido apysaką „Akmeniniai Avondalio namai” („Gimtojo žodžio“ leidykla). J. Žąsinaitės apsakymai publikuoti įvairiuose literatūros leidiniuose, taip pat išversti į anglų ir rumunų kalbas. „Memento Grodno. Dingusi Lietuvos Gardino istorija“ – antrasis Jurgos Žąsinaitės romanas (pirmasis – „Azuritijos kardinolai“), kuriame autentiški istoriniai įvykiai susipina su autorės išmone. Būtent senosios LDK pažiba Gardinas yra autorės nesibaigiančių tyrinėjimų objektas ir Lietuvoje sunkiai rasi didesnį šio Lietuvai ypatingo miesto ekspertą ir žinovą.
