Šis neabejotinai iškilus, bet šiandien daugelio primirštas antisovietinės ir antinacinės rezistencijos ideologas, politikas ir visuomenės veikėjas visu savo gyvenimu demonstravo nenorą būti dėmesio centre. Jis nesitapatino su jokiomis ideologijomis ar politinėmis srovėmis, sunkiausiais mūsų valstybei laikais tyliai, bet nuosekliai gynė požiūrį, kuriam, regis, nebuvo pribrendę nei autokratai, nei liberalai, nei daugelis artimiausių jo pažiūroms katalikiškos pakraipos politikų. Galbūt todėl per visą gyvenimą šis rezistentas turėjo tik keliolika tikrų bendražygių. Galbūt todėl jau Amerikoje parašytoje knygoje, analizuojančioje prieškario pastangas demokratizuoti Lietuvos valstybę, pasakojančioje apie antisovietinę bei antinacinę rezistenciją bei Lietuvos bylą užjūryje, buvęs Lietuvos Laikinosios Vyriausybės vadovas beveik nekalba apie save. Jei atsiliepimu apie save ir visų laikų rezistentus nelaikysime šios knygos pavadinimo – „Vienų vieni“.
