Ketvirtoji serijos Geležies fėjūnai knyga
Šaltajam fėjūnui princui Ašui meilė – silpnybė, būdinga tik mirtingiesiems ir kvailiams. Jo mylimoji mirė siaubinga mirtimi, o drauge su ja žuvo ir visi švelnesni Žiemos princo jausmai. Bent jau taip manė jis pats.
Tada pasirodė Megana Čeis, pusiau žmogus, pusiau fėjūnė. Ji sugriovė Ašo gynybines sienas ir susaistė amžina priesaika būti jos riteriu. Tačiau kai visos fėjūnų žemės vos nepavergė geležies fėjūnai, Megana paaukojo jųdviejų jausmus, trokšdama išgelbėti jam gyvybę. Dabar Megana – Geležies karalienė, ji valdo karalystę, kurioje nė vienas Žiemos fėjūnas neišgyventų.
Ašas turi įgyti sielą ir mirtingą kūną, tik tada galės tesėti priesaiką, tad leidžiasi į kelionę. Užduotys, kurias jis turi įveikti – neįveikiamos. Pasirodo, kartais negana vien drąsos, reikia šio to daugiau, kad ryžtumeisi pačiai didžiausiai aukai.
Mano vardas, tikrasis mano vardas, yra Ašalainas Darkmiras Talinas. Esu paskutinis likęs gyvas Mebės, Žiemos rūmų karalienės, sūnus.
Tačiau jai miręs.
Mano nuopuolis, kaip dažniausiai ir būna, susijęs su mergina.
