„Nutraukite vestuves!..
Skubios pagalbos skyriaus gydytoja Olivija dvejus metus gedėjo žuvusio vyro. Vis dėlto širdies kertelėje ji puoselėjo viltį, kad jis tebėra gyvas. Ir štai vieną dieną sau už nugaros išgirdo gerai pažįstamą kimų balsą, prašantį nutraukti vestuves. Atsisukus Olivijos širdis pasileido šuoliais: Gregoris – jos gyvenimo meilė!
Nors ir praradęs gebėjimą vaikščioti, suvargusiu veidu, kariuomenės gydytojas Gregoris liko toks pat neįveikiamai patrauklus. Bet ar jis tebemyli Oliviją?.. O gal sugrįžo tik atsisveikinti?”
