Vėjas nurimo, ir aš girdėjau, kaip čiupinėju gaiduką, lėtai nuleisdamas ir pakeldamas. Atėjau į kalnus ne tam, kad tapčiau kalnais. Atėjau ne tam, kad pasukčiau atgal.
JOSEPH FASANO (g. 1982 m.) – Niujorke gyvenantis poetas, dėstantis kūrybinį rašymą Kolumbijos universitete. Už reikšmingą indėlį į amerikiečių poeziją J. Fasano yra gavęs „Cider Press Review” apdovanojimą, „Rattle Poetry” premiją, buvo nominuotas geriausių šiuolaikinių Amerikos poetų apdovanojimui „The Poet’s Prize”. Išleidęs 4 poezijos knygas, 2020 m. autorius nustebino savo skaitytojus prozos kūriniu – romanu „Tamsi laukinio padaro širdis”, jį kritikai pavadino šių dienų „Mobiu Diku”.
Britų Kolumbijos miškai ir kalnų grandinė. Šokiruojančią netektį patyręs vyras leidžiasi į žūtbūtinę pumos medžioklę. Žvėries paieškos netrukus virsta širdgėlos ir keršto troškimo kurstoma manija. Kęsdamas žiemos speigą, alkį ir nuovargį, knygos herojus prisiminimais bėga į ankstesnį gyvenimą, kuriame sklandė sūrus vandenyno kvapas, skambėjo neregės žvejo dukters žodžiai ir sukosi baleto šokėja.
Nesibaigianti medžioklė tampa nuodugniomis savęs paieškomis, priverčia iš naujo išgyventi svarbiausius vaikystės, jaunystės, buvusios santuokos įvykius. Ir medžiotojas nejučia tampa medžiojamuoju. Knygos kulminacija – žmogaus ir pumos akistata, du vienas kitą stebintys padarai, pūgoje besiruošiantys lemiamam susidūrimui.
J. Fasano tekstas – tai tarytum poezija prozos eilutėmis. „Tamsi laukinio padaro širdis” pasakoja istoriją apie prarastą meilę, netektis ir gijimo procesą. Tai knyga apie išgyvenimą – tiek fizinį, tiek psichologinį.
Poetiška, liūdna ir išmintinga istorija apie kerštą ir meilę, žmogaus kovą su laukine gamta ir savo praeitimi. Rūstus ir kartu švelnus pasakojimas, praradimų akivaizdoje suteikiantis nedrąsios vilties ir jėgų judėti į priekį. – Audrius Ožalas
