Mintis išleisti šią knygą kilo suradus tarp Jono Matulaičio – Labuko daiktų ir dokumentų 173 ant pageltusio plono popieriaus, rašomąja mašinėle, atspausdintus lapus. Tai buvo prisiminimai apie prosenelius, senelius, tėvus, brolius, seserį, draugus ir giminaičius, jų gyvenimo džiaugsmus ir skausmus. Didžiają knygos dalį sudaro paties autoriaus patirti išgyvenimai vaikystėje ir jaunystėje, bėgiojant po tėviškės laukus, besimokant rašyti ir skaityti pradžios mokykloje, siekiant žinių ir specialybės Prienuose, Balbieriškyje, Gruzdžiuose ir Kaune, tarnaujant Lietuvos kariuomenės Ulonų pulke, sąžiningai dirbant įvairiose Lietuvos vietovėse veterinarijos gydytoju, kenčiant patyčias Tauragės KGB rūsiuose ir, išėjus į pensiją, keliaujant po buvusią Tarybų Sąjungą.
Nuskenavus tekstą ir autoriaus albumuose bei stalčiuose rastas nuotraukas, dokumentus ir, įterpus trumpas žinutes iš kitų šaltinių, gimė ši knyga. Ačiū tetai Onai Kerpauskienei už pagalbą taisant pasitaikiusias klaidas ir iššifruojant sunkiai įskaitomas, susiliejusias, paties autoriaus spausdintas teksto eilutes.
Knygos prieduose autoriaus surinktos laikraščių ir žurnalų iškarpos apie knygoje minimus žmones, vietoves ir įvykius. Čia Jono Matulaičio – Labuko kūrinėliai, laiškai ir straipsneliai išspausdinti įvairiuose lietuviškuose ir Amerikoje leidžiamuose leidiniuose. Taip pat prieduose – trys niekur neišleistos ir nespausdintos knygos. Tai Jono Matulaičio – Labuko poezijos knyga „Neišeik iš žemės mūsų” ir dvi knygos apie vyskupą Juozapą Matulaitį – Labuką. Tai prelato Stanislovo Kiškio knyga „Vyskupas Juozas – Matulaitis Labukas Kauno Arkivyskupijos ir Vilkaviškio Vyskupijos Apaštališkasis Administratorius”. Šios knygos mašinraščio vienas egzempliorius saugomas Kaišiadorių vyskupijos kurijos archyve, kitas buvo pas vyskupo brolį Joną Matulaitį – Labuką. Trečia knyga – tai Milžino (kun. Nikodemas Švogžlys) biografinė knyga apie vyskupą Juozapą Matulaitį – Labuką. Buvo atspausdinti ir surišti trys šios knygos mašinraščio egzemplioriai iš kurių du atiduoti prelatui Stanislovui Kiškiui – rankraščio saugotojui, o trečias liko pas Joną Matulaitį – Labuką, kuris buvo pagrindinis informacijos šaltinis ir šių knygų bendraautorius.
Redaktorius ir sudarytojas Vidas Ambroza
