Knygoje rašytojas jautriai žvelgia į neįgaliųjų gyvenimus ir bando atsakyti, kas jie – sau, visuomenei, kultūrai? Kas jie – norintys turėti reikiamą informaciją, profesionalią medicinos priežiūrą, veiksmingą reabilitaciją. Tinkamas galimybes bendrauti, humanišką mokymo sistemą, darbo vietas, gerą šeimyninį gyvenimą, poilsį ir sportą, kultūrą, religiją… Knygoje taip pat bandoma atsakyti, kokie mes esame, kokia valstybės praba vertybių įkainių sistemoje, kaip valstybę ir kiekvieną žmogų veikia civilizacijos dėsniai, koks socialinės politikos ligmuo ir prioritetai, ar jie lemia tos politikos humanizaciją, pagaliau – koks požiūris į kiekvieną žmogų, kurio būtis tokia trapi…
