Žemės vieversio dainos. Pieśni wieśniaka
Įvadinės mintys apie Jono Čečioto eilių vertimus
Šiuo Jono Čečioto eilėraščių rinkinio vertimu norima priminti prieš 200 metų Vilniaus universitete veikusią Filomatų draugiją, o per ją aktualinti XIX a. pirmos pusės jaunosios to meto kartos atstovų, Vilniaus universiteto auklėtinių, gyvenimo ir kūrybos idealus – mokslo siekį, literatūros ir kultūros pažinimo troškimą, tėvynės meilės, garbės, o nuo jos neatskiriamai – ir krikščioniškų dorybių branginimą. Poetas Jonas Čečiotas, gyvenimu ir kūryba įkūnijęs nepalaužtą filomatišką charakterį, buvo toks draugijos narys, iš kurio vieno galima spręsti apie visumą: ab uno disce omnes.
Paradoksalu, bet versti Čečioto rinkinį paskatino ne knyga, o pirmiau iš privataus kolekcininko rankų patekęs jos autografas „Piešni wiešniaka“. Dar vienas egzempliorius saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje. Jie, galima sakyti, identiški, vis dėlto reikšmingai skiriasi: Vrublevskių bibliotekos egzempliorius vietomis išbraukytas storu raudonu cenzoriaus Aleksandro Muchino žymekliu. Nekelia abejonių, kad būtent iš šio egzemplioriaus ir spausdinta knyga. įsidėmėtina, kad tarp cenzoriaus išbrauktųjų yra vienas iš svarbiausių programinių kūrinių „Vieversių choras“, pažymėtas romėnišku nr. II. Jis nepateko į pagal šį rankraštį leidžiamą knygą, o dabar vertimu grąžintas į jam paties autoriaus skirtą vietą – iš karto po dedikacijos „Vieversiams“, dabar pažymėtas nr. IA. Taip pasielgta ir su dar vienu rankraštyje cenzoriaus išbrauktu kūriniu „Gražus gailestingumas“, dabar pažymėtu nr. XIA. Verčiant knygos tekstas nuolat lygintas su rankraščiu: grąžintos ir pavienės cenzoriaus išbrauktos eilutės.
Išvertė ir parengė Regina Koženiauskienė
