Žūtbūtinių kovų atvangomis, kraupiuose mirties šešėliuose gimė šios neviltingų Lietuvos laisvės kovų dainos. Gūdžioj prieblandoj, mirtinų pavojų grėsmėj jas kūrė, rašė, perrašinėjo ir net spausdino kovūnai, kurių vardų jau niekas nebesužinos.
Pirmasis šių dainų rinkinys buvo išleistas kažkur Dzūkijos giriose, prieš penkioliką metų. Keletas metų truko, ligi tas leidinys ir žiupsnelis mažesnių rinkinėlių, perrašytų mašinėle ar ranka, pasiekė vieną kitą iš laisvėje gyvenančiųjų lietuvių. Tai yra beveik vienintelės čia turimos skaudžiai tragiškųjų kovų relikvijos.
Kovojusiųjų dainos liudija, kad jie tikėjo, jog tautiečiai nepaniekins ir nepamirš jų tikslo ir jų aukų prasmės. Šiuo jų kovas lydėjusių dainų rinkinio nauju išleidimu siekiama įkurti jiems bent laikinį — kol Lietuvos laisvė dar neatgauta — paminklą: ne ant jų nežinomų kapų ir ne aikštėse, kur vyko daugelio jų tragedijos pasibaisėtinas paskutinysis veiksmas, o mūsų mintyse, jausmuose ir mūsų Lietuvos laisvės tikėjime.
Esminės reikšmės įnašus tam tikslui paskyrė:
Jonas Aistis, šį rinkinį iš originaliojo leidinio ir papildomų rinkinėlių suredagavęs ir parengęs spausdinti;
Vytautas Raulinaitis, sukūręs, kiek galima perduodamas originaliojo leidinio piešinius, šio leidinio aplanką ir jo skyrių pradinius lapus;
Lietuvos Nepriklausomybės Fondas — jo vadovybė ir visi jo rėmėjai — sutelkę lėšų šiam rinkiniui išleisti.
Reikšmingai prisideda ir visi šį leidinį įsigyjantieji, nes tuo ne tik patvirtina laisvės kovotojų turėtą viltį, kad tautiečiai jų nepamirš, bet ir Lietuvos Nepriklausomybės Fondan grąžinamomis lėšomis stiprina tolesnes pastangas siekti Lietuvos laisvės, kurios vardan tiesioginiai kovotojai sudėjo pačias didžiausias aukas.
