„Žinau, kad nieko nežinau“, aštunta Jolitos Herlyn, Lietuvoje žinomos meilės romanų autorės, knyga yra kitokio žanro. Rašytoja ją vadina psichologiniu trileriu, kuriame pasakojama apie praeities klaidas ir jų įtaką mūsų dabarčiai, kaltę, atleidimą, meilę, aistrą, išdavystę ir išlikimą žmogumi bet kokiomis sąlygomis.
Romano „Žinau, kad nieko nežinau“ užuomazga yra laukiamai intriguojanti – filosofijos dėstytojas Marius gauna siuntinį su keistu turiniu. Tiek keistu, kad gavėjui sunku suprasti – ar tai pokštas (jo nuomone – nevykęs), ar į asmeninį įžeidimą panašėjanti provokacija? O gal tai priekabiavimo skandalo aidas? Kol dėstytojas aiškinasi, kas į jo darbovietę, Socialinių mokslų katedrą, atsiuntė nelemtą siuntinį, jo šeimas gyvenimas pradeda griūti.
Jolita Herlyn pažymi, kad šalia įtemptos trilerio linijos romane „Žinau, kad nieko nežinau“ yra stiprūs detektyvo elementai ir, be abejo, šeimyninės dramos fragmentai.
Romano herojaus Mariaus profesija turi ir autobiografinį atspalvį – Jolita Herlyn 1990 metais baigė Maskvos Lomonosovo universiteto Filosofijos studijas (Maskvoje ištekėjo pirmą kartą – už argentiniečio Patricio) ir iki 1997 metų Klaipėdos universitete dėstė logikos ir filosofijos kursus.
Baigusi filosofijos dėstytojos karjerą Jolita Herlyn dirbo Klaipėdos miesto savivaldybės Tarptautinių ryšių skyriuje. Šiame darbe pradėjo rašyti – kūrė tekstus vietos spaudai. Anot jos, visa ši veikla buvo įdomi, o ir sekėsi neblogai – tikriausiai dėl to, kad viską vertino kaip hobį.
Moters organizaciniai gebėjimai ir įgūdžiai buvo pastebėti – regatą Klaipėdoje organizuojančią Jolitą įsidėmėjo renginį remiančio banko atstovai. Jie pasiūlė moteriai kandidatuoti į darbo vietą jų įmonėje. Sėkmingai įveikusi atranką, Jolita Herlyn išvyko į Kopenhagą, kur vadovavo dviejų susijungusių bankų rinkodaros skyriui. Čia moteris įsimylėjo antrąsyk.
Dabar su vyru Svenu ji augina sūnų ir gyvena Hamburge. Šiuo metu didžiausią dėmesį skiria rašymui. Ji pasakoja, kad pirmoji jos vyro aistra yra buriavimas, tačiau jai labiau patinka antroji – motociklai. Du kartus per metus Jolita ir Svenas leidžiasi į nuotykius Europoje „Harley“ motociklu – tai laikas, skirtas tik jiems.
Kalbėdama apie jos kūrybai padarusias įtaką knygas, Jolita Herlyn suformulavo pranešimą, galintį tapti raktu skaitytojams, besiruošiantiems įsigyti romaną „Žinau, kad nieko nežinau“. Rašytoja pasakojos, kad jaunystėje skaitė tik rimtas knygas, kurios „… formavo mano pasaulėžiūrą ir leido atidžiai pažvelgti į žmogaus sielos gelmes“. Dabar Jolita Herlyn renkasi „lengvesnes“ knygas, kurios „… leidžia stebėti kitų gyvenimus ar gyvenimą kitu kampu“, o romanas „Žinau, kad nieko nežinau“ yra ir lengvas, ir atveriantis daugybę kitų žiūrėjimo kampų.
