Po Tristopolio miestu esančiose katakombose guli nesuskaičiuojama daugybė mirusiųjų kūnų. Nekrosrauto generatoriai iš jų kauių „iščiulpia“ psichinę energiją, kuri palaiko miesto gyvastį.
Tačiau netgi mieste, tiesiogine prasme pastatytame ant mirusiųjų kaulų, mieste, knibždančiame šmėklų ir vaiduoklių, yra žmonių, kurie nesibodi jokiais nusikaltimais. Donalas Riodanas gauna įprastą užduotį — saugoti operos žvaigždę. Štai tuomet jis ir suvokia, ką reiškia išgirsti kaulų dainą, supranta, kad mirtis tėra kitos egzistencijos pradžia.
