Romanas „Kelio pabaiga“ kupinas gerą modernų džiazą primenančių improvizacijų, autorius eksperimentuoja, mėgina naujai pažvelgti į, jo žodžiais tariant, „išsisėmusias“ literatūros formas, atgaivinti jas, perkurti. Šiame kūrinyje, vaizduojant eilinių, niekuo neišsiskiriančių žmonių gyvenimus, meistriškai atskleidžiama universali žmogaus drama. Romano ašis – pagrindinio herojaus Džeko Hornerio psichologinis paralyžius, jo gydymas šiurpą keliančioje Remobilizacijos Fermoje ir tragiškas herojaus ryšys su fakulteto, kuriame jis dėsto, kolega bei jo žmona. Tai – bekompromisė žmonių susvetimėjimo atodanga. Pagal šį romaną A. Avakianas ir T. Southernas 1968 m. pastatė filmą, kuris, daugelio kritikų nuomone, pranoksta net Stanley Kubricko ir Arthuro Penno kūrybą.
