Serija: „II Pasaulinis karas #7“.
Rusijoje šie kariai iki šiol tebelaikomi išdavikais. Jie vadinami prieš savo tautiečius kovojusiais Hitlerio pakalikais, budeliais, sąžinę praradusiais niekšais. Bet ar iš tiesų generolo Andrejaus Vlasovo vadovaujamai Rusijos išvadavimo armijai – ROA – tinka šie epitetai? Apie tai savo knygoje "Vlasovas prieš Staliną. Rusijos išvadavimo armijos tragedija 1944–1945 m." rašo garsus vokiečių istorikas Joachimas Hoffmannas.
Remdamasis archyviniais dokumentais autorius apžvelgia ROA istoriją nuo pat jos susikūrimo iki tragedijos pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Knygoje "Vlasovas prieš Staliną. Rusijos išvadavimo armijos tragedija 1944–1945 m." įrodoma, kad aukščiausia ROA vadovybė nebuvo jokie „tėvynės išdavikai“, o žmonės, nuoširdžiai nekentę Stalino bei jo režimo, tikėję, kad bolševizmas pavergė Rusiją ir kad jos atgimimas galimas tik nuvertus žiaurią tironiją.
Vlasovininkai vylėsi, kad kruvinojo Stalino, o paskui ir Hitlerio okupacijos atsikračiusi Rusija gali tapti laisva europietiška valstybe. Deja, likimas daugeliui šių karių buvo negailestingas.
Iš vokiečių kalbos vertė Alma Imbrasienė
