Osle vėl neramu. Vėl siautėja paslaptingas žudikas. Pirmosios jo aukos — dvi jaunos moterys. Abi randamos su dvidešimt keturiomis keistomis durtinėmis žaizdomis, abi prigėrė savo pačių kraujyje. Nusikaltimo vietose — jokių įkalčių. Policija aklagatvyje, o žiniasklaida šurmuliuoja vis garsiau.
Vienintelis galintis padėti žmogus — Haris Hūlė — pradingo ir nenori būti surastas. Tik išgirdęs žinią apie tėvo ligą grįžta į Oslą, tačiau neturi ūpo kištis į bylos tyrimą. Vis dėlto iš profesinės pareigos ir žmogiškumo pasiryžta žūtbūt surasti žudiką. Netrukus Hūlė supranta susidūręs su psichopatu.
