Su nepasitikėjimu ima šių dienų skaitytojas į rankas mokslinės fantastikos kūrinį, parašytą prieš 70 metų. Juo labiau romaną, kur vaizduojama kelionė į Mėnulį, tokį šiuo metu, rodos, savą ir artimą Žemės palydovą, į kurį jau buvo įžengęs žmogus ir kuriuo važinėjo žmogaus rankomis padarytos mašinos. Fakto tiesa – didelis dalykas, ji daug kuo verčia abejoti. Tačiau Ž. Verno ir H. Velso romanai skaitomi ir mūsų dienomis ne mažiau, negu R. Bredberio ar St. Lemo knygos. Skaitomi jie, tur būt, todėl, kad fakto tiesa nėra svarbiausias mokslinės fantastikos komponentas, kad ir čia į pirmą vietą iškyla poetinis vaizdas, išmonė, pagaliau socialinė refleksija.
