Šiame romane autorius jautriai vaizduoja šeimos, santuokos ir meilės peripetijas, kuriose pasiklydęs ir nejučia virtęs savotiška „meilės mašina“, XX a. pabaigos žmogus sunkiai ieško savęs, vyro ir moters artumo prasmės. Romano veiksmas vyksta teatrinio pasaulio terpėje.
Vieną balandžio vakarą Lukos Montalės vairuojamas automobilis susiduria su sunkvežimiu. Savižudybė ar nelaimingas atsitikimas?
Luka lieka gyva, tačiau netenka regėjimo. Ji – buvusi aktorė, turėjusi ne vieną audringą romaną, dabar motina ir žmona. Ilgai lipdyta jos laimė sudužo per Velykas Paryžiuje, kai vyro kišenėje ji užtiko nepažįstamosios laišką.
Lukos gydytojas Robertas po skyrybų apimtas savotiško jausmų paralyžiaus. Jaunos moters nelaimė pamažu priverčia jį peržengti profesines ribas: po darbo jis kasdien lanko Luką jau be balto chalato. Ir jie ima pasakoti (nešykštėdami autoironijos) vienas kitam savo gyvenimą. Palengva randasi naujas, visiškai kitoks artumas…
„Luka“ – romanas jaukus ir tykus. Tai tarsi kamerinė muzika, turtinga atspalvių ir intonacijų. Jo sudėtingumas taip subtiliai sukomponuotas, kad skaitymas nereikalauja jokių pastangų.
