Jeanas Christophe’as Rufinas – šiuolaikinis prancūzų rašytojas (g. 1952 m.), keliautojas, gydytojas. Istoriniame romane „Raudonoji Brazilija“ aprašomos prancūzų pastangos užkariauti Braziliją – tai vienas įdomiausių Renesanso laikų įvykių, apie kuriuos žinoma mažiausiai.
Du vaikai, Žiustas ir Kolombė, priverčiami dalyvauti šioje ekspedicijoje, kad taptų vertėjais, padėsiančiais susikalbėti su laukiniais. Šioje istorijoje viskas nepaprasta: vieta – Rio de Žaneiro įlanka, apsupta džiunglių ir žmogėdrų indėnų; personažai – visų pirma ševaljė de Vilganjonas, ekspedicijos vadas, gyvenantis kryžiaus žygių ir antikinės kultūros dvasia; įvykiai – drama, vykstanti šioje tropikų Prancūzijoje, yra po dešimties metų vyksiančių religinių karų generalinė repeticija.
Pasakodamas Žiusto ir Kolombės istoriją Jean-Chritophe Rufin atskleidžia dvi priešingas žmogų ir gamtą siejančias sampratas: europietišką, kuri teigia laisvę, o pasirodo besanti kraugeriška, ir indėnišką, žiaurią ir kartu subtilią, kupiną harmonijos ir šventumo, viliojančią patirti kitokią žmogišką laimę.
„Raudonoji Brazilija“ – tai knyga tiems, kurie pasiryžę nors ir drebančia širdimi bet drąsiai žengti ant visiškai nežinomos, tiesa, nuostabiai gražios, žemės, kuriems žmogus yra vertybė vien todėl, kad jis Žmogus – nesvarbu, ar jis indėnas, ar europietis. Skaitytojai turės progą ne tik pasigrožėti nepaprastai tyra meilės linija, bet ir palyginti, kaip dar vienas autorius įsivaizduoja tipišką lietuvį, nes vienas iš knygos herojų yra karys nuo Pabaltijo.
Romanas „Raudonoji Brazilija“ 2001 metais apdovanotas prestižine Gonkūrų premija (Prix Goncourt).
