Serija: „Paribio istorijos #6“.
„Fiziškai esu normalus. Net atrodau visiškai nieko sau, kai žiūriuosi į veidrodį išsimaudęs… Talentingas. Gabus. Šviesaus proto. Tai viskas, koks aš nesu, nuolat buvo kartojama man. Tad turiu pasakyti: aš keistas. Man taip neatrodo, bet kitiems – taip.”
Tai prancūzų rašytojo, scenaristo ir režisieriaus J.B. Andrea romano „Mano karalienė” pagrindinio herojaus, paauglio, vadinamo Šelu, žodžiai.
Kaip rašo viena iš knygos recenzenčių: „Tarp meilės ir draugystės, tarp vaikystės ir paauglystės, tarp poezijos ir atšiaurios tikrovės Šelas mus apdovanoja savo nuoširdumo malone. Mes nenorime leisti jam nukristi, mes dar norime laikyti jį už rankos”…
Knygos veiksmas vyksta Prancūzijos pietuose, Provanse, Asos upės slėnyje. Šelas gyvena degalinėje su tėvais (iš čia pravardė – pagal Shell degalinių tinklą). Automobiliai čia retai pravažiuoja. Šelas nebelanko mokyklos. Jis kitoks. Vieną dieną ryžtasi išvykti į karą ir įrodyti, kad jis – vyras. Tačiau plokščiakalnyje virš slėnio joks karas nevyksta. Čia viešpatauja tik tyla ir brūzgynų kvapai. Ir mergaitė, kuri išnyra prieš jį kaip vėjo gūsis. Su ja viską atrandi, viskas tampa įmanoma. Jai, „savo karalienei”, Šelas paklūsta taip, tarsi pultų nuo stačios uolos. Iš meilės. Iš susižavėjimo. Žaisdamas…
„Mano karalienė” – odė laisvei, vaizduotei, kitoniškumui. J.B. Andrea knygos personažai – iškamuoti, prie visuomenės nepritapę žmonės, randantys harmoniją pasaulyje, kur vertybės kitokios; tai įstabi ir švelni istorija.
Tai pirmas rašytojo Jean Baptiste Andrea (g. 1971) romanas, išleistas 2017 m. ir iš karto pelnęs per dešimtį literatūrinių prizų, tarp jų ir prestižinį Prix Femina des Lyceéns 2017. Knyga patraukli ir jaunajam, ir suaugusiam skaitytojui.
