Reikalauti iš romanisto tobulo tikroviškumo, net jeigu jo kūrinys turi gyvus personažų prototipus ir tikrovišką istoriją, būtų neprotinga. Tobulas tikroviškumas tiesiog neegzistuoja, kaip ir pats tobulumas. Bet lygiai taip pat kvaila būtų manyti, kad visi romanai yra tik pramanai, o štai laikraščiai – gryna tikrovė…
Dalia Jazukevičiūtė
Trečiajame prozininkės ir poetės Dalios Jazukevičiūtės romane (ankstesnieji – „Anarchistės išpažintis“ ir „Juodas kvadratas“) pasakojama apie lietuvę, kuri tęsti kovos už būvį iš tėvynės išvyko į užsienį. Du šio romano svarbiausius veikėjus – Londone atsidūrusius Andrių ir Mariją – gal ne per daug akiplėšiška būtų vadinti mūsų laikų Romeo ir Džuljeta.
Šioje tragiškoje meilės istorijoje Romeo mylimoji renkasi gyvenimą. Ji, nors ir ištikta baisių netekčių, nepraranda tikėjimo, kad garbingai ištvers visus jai skirtus labai nelengvo gyvenimo išbandymus. Šios knygos stiprybė – ne faktai, ne šių dienų lietuvių emigrantų aktualijos, ne istorijos pervartų sužaloti žmonių likimai. Svarbiausia romane – autorės troškimas gręžtis į vidinę žmogaus begalybę, į kitą lygmenį transformuoti vyro ir moters meilės stichiją.
