Niekas nevyksta šiaip sau, – sakė profesorius. – O jei kartais aplink tave ir vyksta tarpusavyje paslaptingai susiję dalykai, tarsi kokia jėga ar asmuo būtų visa tai tau parengęs, nedelsk nė minutės: ištirk! Jei sugebėsi išsiaiškinti priežastį, būsi sutikęs tikrąjį Dievą, kad ir kas jis būtų. Javieras Sierra (g. 1971 m.) – ispanų žurnalistas, rašytojas, visą savo dėmesį skiriantis didžiosioms istorijos mįslėms. Lietuvių kalba išleistus šio autoriaus kūrinius „Paslaptingoji vakarienė” ir „Egiptietiškoji Napoleono paslaptis” pelnytai įvertino intriguojančius pasakojimus pamėgę skaitytojai. Romanas „Mėlynoji dama”, apdovanotas JAV Latino Book Award premija kaip geriausias 2007-aisiais išleistas istorinis romanas, skirtas paslapties gaubiamai istorijai apie XVII a. vienuolę Mariją Chesus de Agredą, kuri, pasakojama, stebuklingu būdu sugebėdavusi vienu metu būti savo vienuolyne ir Naujojoje Meksikoje. Tikrais faktais paremta mistinė istorija – apie XVII a. Ispaniją, XX a. pabaigoje Venecijos vienuolyne paslaptingus tyrimus atliekantį vienuolį, Los Andžele gyvenančią moterį, reginčią keistus sapnus, apie tai, kaip naudojant garsus galima perkelti žmones už daugelio mylių… Iš tiesų tai – pasakojimas apie netikėjimą ir šventumą, žmones, atveriančius savo sielas ir jusles už juos didesnėms paslaptims. Pasakojimas, balansuojantis ant realybės ir mistikos ribos, kur klausimų daug daugiau negu atsakymų. Žurnalistas Karlosas, besidomintis nepaaiškinamais reiškiniais, susiduria su Mėlynosios damos istorija. Ir vienas Dangiškasis Programuotojas težino, kuo visa tai baigsis. Kas tokia ta paslaptingoji Mėlynoji dama, indėnams skleidusi Dievo žodį? Kaip Agredos motinėlė – Ispanijos vienuolė, neišeidama iš savo vienuolyno, sugebėdavo atsidurti Pietų Amerikoje?Ką reiškia rožės pavidalo ženklas, kurį ant rankos turi vienos indėnų giminės žmonės? Kam skirtas „psichologinio šnipinėjimo” padalinys ir kas iš tiesų yra Šventojo Atvaizdo ordinas? Paslapties šydas prasiveria tik akimirką – angelų, šimtmečiais gyvenančių žemėje, valia. Ir skaitytojas lieka toks pat suglumęs, kaip ir istorijos pradžioje.
