Serbų rašytojas Janka Veselinovičius (1862-1905) visą gyvenimą mylėjo kaimą ir paprastus jo žmones, todėl ir jo kūryboje daugiausia liečiamos šios temos.
Janka Veselinovičius savo kūrybinę veiklą pradeda istoriniu romanu „Haidukai“ (1887-1891). Jame autorius pasakoja apie serbų tautos didvyrišką kovą su turkais XIX a. pradžioje, kada vyko Pirmasis serbų sukilimas. Veikalo pagrindą sudaro tikri istoriniai faktai, ir dalis herojų taip pat istorinės asmenybės (Karageorgijus, Sima Katičius, Antonijus Bogičevičius, Nikola Smilianičius ir kiti). Plačiai aprašytas Mišaro mūšis (1806), kurio metu susijungė serbų sukilėlių kariuomenė ir, Karageorgijaus vadovaujama, sumušė įsiveržusius į Mačvą turkus. Su didele meile autorius piešia nuskriaustųjų gynėjus – haidukus. Jų pasiaukojimas, drąsa, patriotizmas žavi kiekvieną mūsų. Taip pat romane plačiai nušviesta Serbijos paprastų žmonių buitis, papročiai, jų atkaklumas kovoje su pavergėjais.
Janka Veselinovičius yra sukūręs ir daug apysakų. Jo gimtąja kalba išleisti šie rinkiniai: „Kaimo gyvenimo paveikslai“, „Nuo širdies prie širdies“ ir „Dangiškos sielos“. Socialinius-politinius kaimo konfliktus rašytojas bando spręsti savo romanuose „Kovotojai“ ir „Mūsų dienų herojus“, bet šie jo veikalai liko neužbaigti.