Tai knyga apie sovietines nuodėmes, klaidas, prieštaravimus ir susitaikymą su vaikystės laiku, peraugančiu į brandžius apmąstymus. Kiekvieno žmogaus gyvenimas yra prieštaringas, tačiau Dievo tam ir duota stiprybė, kad išdrįstume ir privalėtume ir žmones, ir daiktus pavadinti tikraisiais vardais, tuo labiau, kai mano kartos totalitarizmo patirtis niekada nebuvo palanki išmintingiems ar tolerantiškiems požiūriams…
Janina Survilaitė
Rašytoja Janina Survilaitė pasakoja apie savo kartos našlaičių – nužudytų mokytojų vaikų likimus, atskleidžia Raseinių krašto praeitį ir žmones. J. Survilaitės prosenelis Vincentas Bakutis buvo tautosakininko M. Davainio-Silvestraičio talkininkas; senelis – garsus knygnešys Martynas Survila; tėvas Jonas Survila – Nepriklausomos Lietuvos mokytojas, Raseinių krašto šviesuolis, sušaudytas Orenburgo kalėjime; brolis Algirdas – Sibiro tremtinys. Artimas kaimynas Marcelijus Martinaitis kilęs iš gretimo Paserbenčio, Survilaitė – iš jo Kukučio Žuveliškių.
J. Survilaitės knygos: „Alpių lietuviai / Die Alpenlitauer“, „Vila „Edelveisas“, „Vartai Nr. 3“, „Visada tolimi – niekada svetimi“, „Pašnekesiai su Helvecija“ ir kt.
Janina Survilaitė gimė 1941. 01. 02 Raseinių rajone Žuveliškių (dabar Žìeveliškių) kaime mokytojų šeimoje. Baigė Raseinių vidurinę mokyklą, Vilniaus universiteto istorijos filologijos fakultetą. 1962-1981 m. mokytojavo Raseiniuose, vėliau dirbo kraštotyros darbą, dėstė Klaipėdos universitete.
Nuo 1990 metų gyvena Šveicarijoje. 1999 – 2006 m. buvo Šveicarijos lietuvių Bendruomenės pirmininkė. Įvairių žanrų literatūrinėje kūryboje J. Survilaitė siekia įausti Šveicarijos lietuvių išeivių gyvenimą į bendą tautos istorijos audinį.
