Dr. Jacobo Bronowskio (1908–1974) „Žmogaus kilsmas“ laikomas vienu pirmųjų mokslo populiarinimo veikalų, nušviečiančių istorinį ir socialinį mokslo raidos kontekstą. Knygos pagrindu tapo to paties pavadinimo BBC televizijos dokumentinio serialo (1973 m.), prie kurio kūrimo dr. J. Bronowskis buvo pakviestas prisidėti kaip scenarijaus autorius ir vedėjas, vienuolikos epizodų beveik pažodinis atpasakojimas.
Įvadą knygai „Žmogaus kilsmas“ parašęs Richardas Dawkinsas, britų biologas, humanistas bei ateistas teigia, kad Jacobo Bronowskio asmenybei tobulai tinka jau šiek tiek nuvalkiotas išsireiškimas „paskutinis Atgimimo epochos žmogus“. Teiginį jis argumentuoja raginimu skaitytojams atrasti dar bent vieną tyrėją, kuris, turėdamas gilias istorijos, meno, kultūros antropologijos, literatūros ir filosofijos žinias, sugebėtų jas sujungti į vientisą mokslinį pasakojimą.
Richardas Dawkinsas, kalbėdamas apie Jacobą Bronowskį Atgimimo žmogaus metaforą naudoja tiesiogiai lygindamas britų mokslininką su Leonardu da Vinčiu, tuo pačiu analizuodamas Jacobo Bronowskio įtaigiojo pasakojimo taktikas. Pavyzdžiui, rašydamas vieną iš knygos skyrių, mokslininkui įkvėpimu tapo da Vinčio „Džokonda“. Bet šis akivaizdus pasirinkimas nėra baigtinis, nes Bronowskį domina ir anatominiai Renesanso genijaus piešiniai – vieną iš jų, „Kūdikis motinos įsčiose“ jis net pasirinko savo serialo grafiniu epigrafu. Per „Džokondą“ ir anatominius da Vinčio piešinius Bronowskis knygos siužetą grakščiai priveda prie pasakojimo apie mūsų tolimą protėvį – vaiką iš Taungo. Jo suakmenėjusią kaukolę Bronowskis matematiškai apdorojo ir užbaigia pasakojimą apie australopitekų egzistavimo įrodymą.
Anot Richardo Dawkinso, beveik viskas, ką parašė Bronowskis, yra lobis, vertas tapti mokslininko antkapio epitafija. Štai kad ir šie žodžiai: „Žinios yra nesibaigiantis nuotykis ant netikrumo ribos“. Ir šis nuotykio pažadas yra kiekviename knygos „Žmogaus kilsmas: žmonijos raidos ir pasiekimų istorija“ puslapyje, tuose atgalinės chronologijos paliudijimuose.
J. Bronowskis keliauja atgalios per intelektualumo istoriją, kad surastų didžiuosius žmogaus sumanumą įrodančius paminklus. Knygoje aprašomi išradimai – nuo titnago įrankių iki geometrijos, nuo lanko iki reliatyvumo teorijos – pristatyti kaip ypatingo žmogaus gebėjimo suprasti gamtą ir ją kontroliuoti, o ne būti jos kontroliuojamam, išraiška.
Išskirtinės Bronowskio mokslo žinios ir platus istorinio bei socialinio konteksto suvokimas suteikė jam, kaip idėjų istorikui, didelių pranašumų.
Iš anglų kalbos vertė Jonas Čeponis
TURINYS
Pratarmė (Richard Dawkins) • 11
Įvadas • 17
1. MAŽESNIS UŽ ANGELUS -23
Gyvūnų prisitaikymas. Žmogiškoji alternatyva. Pradžia Afrikoje. Fosilijų įrodymai. Toliaregiškumo dovana. Galvos evoliucija. Žmogaus mozaika. Medžioklės kultūros. Per ledynmečius. Sezoniškai kaitaliojamų ganiavų kultūros: lapiai. Vaizduotė urviniame mene.
2. SEZONINIS DERLIUS • 56
Kultūrinės evoliucijos tempas. Nomadų kultūros: bachtiarai. Žemdirbystės užuomazgos: kviečiai. Jerichas. Žemės drebėjimų kraštas. Technologija kaime. Ratas. Gyvūnų domestikacija: arklys. Karo žaidimai: buskašis. Sėslioji civilizacija.
3. AKMENS GRŪDĖTUMAS • 85
Atvykėliai į Naująjį Pasaulį. Migracijų įrodymai pagal kraujo grupes. Formavimo ir skaldymo veiklos. Struktūra ir hierarchija. Miestas: Maču Pikču. Tiesių briaunų architektūra: Pestas. Romėnų arka: Segovija – gotikinis nuotykis: Reimsas. Mokslas kaip architektūra. Paslėpta figūra: nuo Mikelandželo iki Muro. Malonumas statyti. Žemiau akivaizdaus.
4. PASLĖPTA STRUKTŪRA • 112
Ugnis, transformuojantis gaivalas. Metalų išgavimas: varis. Lydinių struktūra. Bronza kaip meno kūrinys. Nuo geležies iki plieno: japoniškas kardas. Auksas. Netrūnus. Alcheminė teorija apie žmogų ir gamtą. Paracelsas ir chemijos atsiradimas. Ugnis ir oras: Džozefas Pristlis. Antuanas Lavuazjė: junginį galima įvertinti kiekybiškai. Džono Daltono atomų teorija.
5. SFERŲ MUZIKA • 141
Skaičių kalba. Raktas į harmoniją: Pitagoras. Statusis trikampis. Euklidas ir Ptolemajas Aleksandrijoje. Islamo iškilimas. Arabų skaitmenys. Alhambra: erdvės pavyzdžiai. Kristalų simetrijos. Perspektyva iš Alhazeno. Judėjimas laike, nauja dinamika. Kaitos matematika.
6. ŽVAIGŽDŽIŲ PASIUNTINYS • 170
Metų laikų ciklas. Nekartografuotas dangus: Velykų sala. Ptolemajo sistema Dondžio laikrodyje. Kopernikas: Saulė kaip centras. Teleskopas. Galilėjus atskleidžia mokslinį metodą. Koperniko sistemos uždraudimas. Dialogas apie dvi sistemas. Inkvizicija. Galilėjaus atžadai. Mokslo revoliucija stumiasi į šiaurę.
7. DIDINGAS LAIKRODŽIO MECHANIZMAS • 201
Keplerio dėsniai. Pasaulio centras. Izaoko Niutono inovacijos: išvestinės – atskleidžiant spektrą. Gravitacija ir „Principia“. Intelektualinis diktatorius. Iššūkis satyroje. Absoliuti Niutono erdvė. Absoliutus laikas. Albertas Einšteinas. Keliautojas nešasi nuosavą vietą ir laiką. Reliatyvumas įrodytas. Naujoji filosofija.
8. GALIOS SIEKIS • 234
Anglijos revoliucija. Kasdienė technologija: Džeimsas Brindlis. Maištas prieš privilegijas: Figaras. Bendžaminas Franklinas ir Amerikos revoliucija. Naujieji žmonės: geležies valdovai. Naujas požiūris: Vedžvudas ir Mėnulio draugija. Pavarų fabrikas. Naujas rūpestis: energija. Išradimų gausybės ragas. Gamtos vienovė.
9. KŪRINIJOS LAIPTELIAI • 260
Natūralistai. Čarlzas Darvinas. Alfredas Volasas. Pietų Amerikos poveikis. Rūšių gausa. Volasas praranda savo kolekciją. Suvokta natūralioji atranka. Evoliucijos tęstinumas. Lui Pasteras: dešinė ranka, kairė ranka. Cheminės konstantos evoliucijoje. Gyvybės kilmė. Keturi pagrindai. Ar galimos kitos gyvybės formos?
1O. PASAULIS PASAULYJE • 289
Druskos kubas – jo elementai. Mendelejevo pasjansas. Periodinė lentelė. Dž. Tomsonas: atomas sudarytas iš dalių. Struktūra naujame mene. Atomo struktūra: Rezerfordas ir Nilsas Boras. Vienos teorijos gyvybės ciklas. Branduolys sudarytas iš dalių. Neutronas: Čadvikas ir Fermis. Elementų evoliucija. Antrasis dėsnis kaip statistika. Stratifikuotas stabilumas. Kopijuojant gamtos fiziką. Liudvigas Bolcmanas: atomai yra realūs.
11. PAŽINIMAS, ARBA TIKRUMAS • 317
Nėra absoliutaus pažinimo. Nematomų spinduliuočių spektras. Detalės nugludinimas. Gausas ir neapibrėžtumo samprata. Tikrovės substruktūra: Maksas Bornas. Heizenbergo neapibrėžtumo principas. Tolerancijos principas: Leo Silardas. Mokslas yra humaniškas.
12. KARTA PO KARTOS • 342
Sukilimo balsas. Virtuvės daržo gamtininkas: Gregoras Mendelis. Žirnelio genetika. Tiesioginė užmarštis. Paveldimumo modelis: viskas arba nieko. Du – magiškas skaičius: seksas. Kriko ir Votsono DNR modelis. Replikacija ir augimas. Identiškų formų klonavimas. Seksualinis pasirinkimas žmonijos įvairovėje.
13. ILGA VAIKYSTĖ • 368
Žmogus, socialinis vienišius. Žmogaus specifiškumas. Specifiškas smegenų vystymasis. Rankos tikslumas. Kalbos sritys. Sprendimų atidėliojimas. Protas kaip preparavimo instrumentas. Intelekto demokratiškumas. Moralinė vaizduotė. Smegenys ir kompiuteris: Džonas fon Noimanas. Vertybių strategija. Žinios yra mūsų lemtis. Žmogaus įsipareigojimas.
Bibliografija • 393
Padėka už iliustracijas • 397
