„Gyvenimo gėlė” – mistinės novelės gimusios iš sapnų ir tikrovės. Anapusinis „Aš” gali būti puikus draugas, padedantis gyventi ir pats besimokantis iš to „Aš”, kuris yra žmogus… Negimusio žmogaus gyvenimas; tamsoje radusio meilę tikrovė… ekstrasensinių savybių atspindys, pragaro valdovo žmogiškoji buitis yra gyvo žmogaus anapusinio gyvenimo patirtys. Tas žmogus kol kas esu… aš…
Eilės, ritmas, kuris pulsuoja virpesiais visą erdvę, sukuria harmoniją… O ją išgirdęs žmogus ima jausti harmoniją savyje, jos ritmą, besikartojantį pastovumą nepastovume… Taip gimsta žodžių harmonija – poezija. Tikiuosi mano ritmas, žmonėse vadinamas poezija, nuneš jus ten, kur buvau ir aš…, ir jūs patirsite tuos neįtikėtinus skrydžius, pakilimus ir kritimus, kurie ritme sudaro gyvenimo spalvų grožį.
