Tai aštuntoji Inutės Onos Litvinaitienės knyga.
Veiksmas vyksta netoli Šiaurės ašigalio, išgalvotoje Ledo saloje. Grafo Zachenšteino iš prancūziškųjų Alpių juoda praeitis slepiama po tūkstančiais užraktų. Įsikūręs tolimiausioje Šiaurės gyvenvietėje, jis tikisi ne tik iš esmės pakeisti savo gyvenimą, bet pasikeisti ir pats. Veržimąsi į laisvę veidrodiniu atspindžiu ryškina Juodojo Lokio klaidžiojimai po Arkties ledynų sangrūdas.
Vietos inuitų bendruomenėje grafas daro viską, kad švarūs naujos būties puslapiai verstųsi įtikinamai ir garbingai, todėl saloje staiga atsiradusiam detektyvui Ričardui sunku bus prisikasti iki tiesos.
Veiksmo eiga dėliojama katės ir pelės santykių pagrindu, kur katinas – grafas Zachenšteinas – pelę – detektyvą Ričardą – išmoningai ne tik vaiko po asmeninių tikslų skalę, bet ir panaudoja ne kieno nors kito, o savo paties sumanymų įgyvendinimui.
Spiginančio šalčio ir aršios kovos už išlikimą arktiniuose plotuose susipynę grafo, į žiaurių papročių ratą pakliuvusios eskimės Aju ir žvėries iš Aliaskos gyvenimo vingiai galėtų žadėti šviesios ateities, paremtos meile, teisingumu ir viltimi, išsipildymą, tačiau nelauktai persisukęs siužeto finalas leidžia dėlioti ir kitokias nuojautas.
Ar žmogus tampa savo Likimo kalviu, ar tėra tik įnoringos Lemties vykdytojas, teks skaitytojui susivokti pačiam.
Autorė norėtų tikėtis, jog ši knyga bus patraukli daugiasluoksnį mąstymo būdą pamėgusiems skaitytojams.
