Elingas gyvena izoliuotą ir nepastebimą gyvenimą Oslo mikrorajono butelyje. Įsigijęs brangų teleskopą, nukreipia jį į gretimą daugiabutį ir stebi vykstančius už langų gyvenimus. Sugalvoja gyventojų vardus ir jų gyvenimo istorijas. Gretimo namo kaimynai – pensininkė, sutuoktinių pora, emigrantas, motina su vaiku. Kyla noras “įsikišti” į kaimynų gyvenimą, pasikalbėti su jais, patarti. Elingas tarsi koks rašytojas stebi, aiškina, interpretuoja ir daro išvadas. Toje prasimanytoje kasdienybėje jis jaučiasi geriau nei tikrovėje. Knygos žavesį sudaro savotiškas Elingo naivumo, ribotumo ir kvailybės mišinys. Skaitytojas skaniai pasijuoks ir daug kartų atpažins save. Kaip ir visas tikras, I. Ambjørnseno humoras turi labai rimtus pustonius.
