570 dvarų aprašymų
Dvarai – nykstanti Lietuvos kultūros paveldo vertybė. Jų istorija siekia labai senus laikus. Dvarai pradėjo kurtis XV a., po Žalgirio mūšio, kai aptilo Lietuvos žemes niokojantys kryžiuočių antpuoliai. Dvarų klestėjimo laikotarpis XVI-XIX a. Dvarininkų šviesuolių sodybos tada tapo kultūrinio, politinio gyvenimo centrais. Nuo XX a. pradžios prasidėjo dvarų nykimo periodas. Iš daugiau kaip 3500 Lietuvos teritorijoje buvusių dvarų sodybų iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (1990) teliko apie šeši šimtai sodybų ir jų fragmentų.
Per praėjusius metus situacija dvaruose gerokai pasikeitė. Pasisekė dvarams, kurie anksčiau ar vėliau tapo muziejais. Jie atgimė per savo švietėjiškas funkcijas, yra valstybės lėšomis stabiliai prižiūrimi, atnaujinami ir tokiame statuse, tikėtina, dar ilgai gyvuos. Kelios dešimtys dvarų pastaraisiais metais atiteko senųjų savininkų paveldėtojams arba visai naujiems – šiuolaikiniams dvarininkams. Tokie dvarai atgauna senąją dvasią naujųjų šeimininkų pastangomis. Apie šimtas dvarų naujųjų šeimininkų pastangomis jau atgimė ir suspindo tarsi lokaliniai vieno ar kito krašto brangakmeniai.
Sparčiai kintanti dvarų situacija skatina leisti atnaujintą enciklopedinį dvarų žinyną, kuriame pagrindinis dėmesys būtų sukoncentruotas į atgimusius dvarus, jų puoselėtojus, restauravimo projektuotojus ir restauratorius. Pateiktos naujausios žinios ir apie tuos dvarus, kurie dar nesulaukė restauravimo – kokia jų situacija ir kokios perspektyvos. Knygoje pristatoma dvarininkų genealogija (kilmės istorija).
