„Dvylika kėdžių” rašytojai sukūrė 1928 m., tačiau knyga nuo pat pirmojo leidimo buvo negailestingai darkoma ir trumpinama. Visagalė cenzūra dar gerą dešimtmetį „tvarkė” kitus knygos leidimus. Pažangių idėjų, groteskiškos kritikos ir humoro „melioravimas” tais laikais buvo neišvengiamas: sovietų valdžiai itin nepatiko šmaikštūs, utopinės santvarkos ydas kandžiai pašiepiantys ir išjuokiantys satyrikai, kartkartėmis besigriebiantys netgi nuogo absurdo.
Lietuvių skaitytojas turi puikią galimybę perskaityti pilną leidimą ir įsitikinti, kad rusų rašytojai mokėjo iki ašarų prajuokinti, paprastai ir tikroviškai piešdami godžių, visaip kvailinamų eilinių piliečių bei rafinuotų nomenklatūros ir partokratijos atstovų gyvenimą.
