Hana seniai svajojo apie šuniuką ir negalėjo patikėti savo laime, kai tėvai galiausiai sutiko jį įsigyti. Ir ne bet kokį, o dalmatiną – šie šunys mergaitei patiko labiausiai.
Oskaras pamilsta Haną ir netrukus apsipranta naujuose namuose. Bet artėja Kalėdos, mergaitei reikia ilgai repetuoti šventiniam vaidinimui, todėl jai trūksta laiko vaikščioti ir žaisti su šuniuku. Oskaras jaučiasi vienišas ir apleistas. Kodėl Hana jį pamiršo?
