Aš – Harieta Maners.
Štai kas nutiko per pastarąjį pusmetį.
1. Tapau dar nepopuliaresnė. Moksliukė + modelis = naujos keverzonės ant mano daiktų.
2. Stengiuosi dėl to mažiau verkti. Per gyvenimą vidutiniškai išliejame 121 litrą ašarų, aš negaliu išsekti nespėjusi pereiti į kitą klasę.
3. Tėtis vis dar bedarbis, o Anabelė tebedirba advokate. Nieko gero, nes mano pamotė septintą mėnesį nėščia, o tėtis – ne.
4. Galiausiai priėjau skausmingą išvadą, kad mano plaukai nėra šviesiai rausvi.
5. Jie ryži.
Harieta, kone šešiolika metų rijusi romanus apie meilę, skaičiusi meilės poeziją, klausiusi dainų ir žiūrėjusi meilės filmų, supranta, kad apie tikrąją meilę neišmano nieko. Per svaiginančią kelionę į Tokiją, kur jai teks dirbti modeliu, Harieta visa, ko kada nors išmoko, išmainytų į bent menkiausią užuominą, ką jai daryti toliau…
