Herkus Kunčius su sociologo, net psichoanalitiko nuovoka kantrybe tyrinėja Lietuvos dabartį, lygia greta darydamas plačius ekskursus į netolimą praeitį.
Negailestingas socialinis pjūvis, iš dalies paremtas dokumentiniais faktais, skundais, sovietmečiu rašytais į KGB, atskleidžiantis visuomenės veidmainystę, susisluoksniavimą ir susipriešinimą, neįveiktus iki šiol, romaną „Dervišas iš Kauno“ daro išskirtiniu lietuvių literatūros kontekste.
Postkomunistinių visuomenių blaškymasis, atgavus ilgai trokštą laisvę, leido įsisiautėti laukiniam kapitalizmui. Pasipelnymo godulys daug kam užtemdė sveiką protą. Šiam užkratui persismelkus per visus socialinio dirvožemio sluoksnius liautasi kvaršinti galvą dėl garbės, padorumo ar sąžinės. Kai išsivaduojama iš tokių „prietarų“, dėsningai sukyla pasąmonėje snūduriavusios aistros.
Nudrenuota vaizduotė nebepajėgia užganėdinti naujų potroškių. Prisigrobusieji valdžios ir pinigų geidžia aštresnių – ne estetinių ar gastronominių, bet kriminalinių, seksopatologinių prieskonių, patvirtinančių naują „nebaudžiamųjų“ tapatybę.
