Michorovskis priartėjo tylėdamas, paėmė į savo delnus jos sušalusias rankas. Pasižiūrėjo vienas į kitą ir negalėjo prabilti. Stefutė jautė, kad pildosi jos svajonės, sapnai.
Jis spaudė jos rankas, degančiu žvilgsniu skverbėsi į jos sielos gelmes. Stovėjo jausdamas vyriškos aistros šiurpą ir nežinomą ligi šiol jausmą. Stovėjo, pasitikėdamas savo jėga, suvokdamas savo atvykimo tikslą ir kiek didžiuodamasis savo žavumu, kuris veikė Stefutę. Jis palenkė galvą ir ilgai bučiavo jos drebančią ranką. Jo akys tartum kalbėjo: „Laukei manęs… ilgėjaisi… štai, atvykau ir… ir…“ Stefutė tą suprato. Pamažu, virpėdama iš laimės, ji ištraukė rankas ir ėmė greit žingsniuoti rūmų link.
Antroji dramatiškos meilės istorijos dalis.
1909 metais išleistame rašytojos Helenos Mniszek (1878–1943) romane „Raupsuotoji“ pasakojama dramatiška meilės istorija. Jaunutė paprasto dvarininko dukra Stefanija, nusivylusi buvusiu sužadėtiniu, mokytojauja didikų dvare. Ten ji sutinka senojo pono anūką – ambicingą giminės turtų paveldėtoją Valdemarą, kadaise garsėjusį audringu gyvenimu. Kaip pasisuks Stefanijos likimas?..
