„Pasaulio širdis“ – tai XX a. teologijos klasika, krikščioniškosios literatūros deimantas. „Pasaulio širdį“ turėtume vertinti kaip katalikiškosios teologinės ir dvasingumo tradicijos esmės, suspindėjusios su nauja jėga, atskleidimą.
Knyga tikrąja žodžio prasme kviečia į dinamišką viziją, vaizdingą kelionę. Skaitytojas panardinamas ne į teologinių koncepcijų pasaulį, bet į vaizdingai ir intuityviai suvokiamą tikrovės dramą. Joje nuopuolis ir išgelbėjimas, pasaulis ir Dievo gyvastis, Kristaus žygdarbis ir Bažnyčia piešiami lyg dinamiška ikona, prasidedanti stambiais potėpiais ir bręstanti į visuminę spalvingą viziją, kurioje niekas nepraleista ir nelieka nepasakyta, tačiau viskas atskleista vaizdais ir vaizdingais įspūdžiais.
Dr. Benas Ulevičius
