„Pražuvėlis“ – autobiografinis rašytojo Hanso Ulricho Treichelio romanas. Tai pasaulinio pripažinimo sulaukusi sukrečianti istorija apie vokiečių šeimą, Antrojo pasaulinio karo metu netekusią sūnaus. Istorija, kurioje tragikomiškai atskleidžiami giliausi kiekvieno jos veikėjo išgyvenimai.
Paprasta vokiečių šeima 1945 metais bėga nuo į šalį besiveržiančios rusų armijos. Tačiau chaose dingsta jų vyresnysis sūnus Arnoldas. Šeima randa saugų prieglobstį, bando pradėti naują gyvenimą, kruopščiai kuria viską nuo pat pradžių. Tačiau iš tiesų juos visus tarsi praeities vaiduoklis persekioja sūnaus netektis.
Šios istorijos pasakotojas – jaunesnysis Arnoldo brolis. Savo vyresniojo brolio netektį jis priima gana ramiai ir net šiek tiek mėgaujasi, sulaukdamas užuojautos, kai pasakoja šeimos istoriją.
Kiek ūgtelėjęs jis iš tėvų išgirsta, kad Arnoldas nemirė. Jis dingo ir, panašu, jog dabar atsirado. Rasti pirmagimį – tėvų svajonė, tačiau jaunėliui tai – košmaras. Staiga jis supranta, kad būtent tas dingęs brolis jų šeimoje visada buvo pagrindinis veikėjas, o jis pats – tik antraplanio vaidmens atlikėjas ir jis ima nekęsti Arnoldo dar jo nepamatęs. Jaunėlis ima suprasti ir kodėl nuolat turėjo gyventi su keistu, nepelnytu gėdos ir kaltės jausmu. Tačiau vaikui sunku pripažinti, kad jis nebėra, o gal niekada ir nebuvo, svarbiausias savo šeimai. Jis nesupranta, kodėl tėvai nesiliovė ieškoję Arnoldo ir kodėl jiems nepakanka mylėti jį…
Jaunėlis įtraukiamas į kankinančias ir nesibaigiančias procedūras, kurios būtinos, kad paaiškėtų, ar rastas berniukas tikrai jo brolis. Visa ekspertizė tampa vaikui tikru košmaru vaikui ir veda į pritrenkiančią istorijos atomazgą.
„Pražuvėlis“ – tai lakoniška, dažnai tamsiu ir net piktoku humoru persmelkta istorija – tikra psichologinė ir emocinė karuselė, kurioje nesunku pajusti vaiko netekusių tėvų skausmą, brolišką pavydą, nesaugumo jausmą, kaltės ir meilės mišinį.