Knygoje pateikiami vokiečių kareivio, dalyvavusio „Barbarosos“ operacijoje ir vėlesniuose Rytų fronto mūšiuose, dienoraščiai. Autorius, 299-osios pėstininkų divizijos prieštankinio bataliono (Panzerjägerabteilung) žvalgybos būrio grandinis, vėliau feldfebelis, 1941 m. kovėsi prie Kijevo, 1941-1942 m. žiemą – Obojano apylinkėse, 1942 m. – Voroneže, prie Oriolo ir Kursko. 1944 m. birželio 25 d. dingo be žinios per sovietų puolamąją operaciją „Bagrationas“, pralaužusią armijų grupės „Centras“ fronto liniją.
Dienoraščius ilgą laiką saugojo jo brolis. Šiam mirus, jie buvo atrasti ir perduoti autoriaus žmonai Rozel, kuri juos patikėjo savo vienintelei dukrai, per tą laiką emigravusiai į Jungtines Valstijas. Dienoraščius publikavimui anglų kalba parengė Hanso Rotho anūkai.
Apžvalgininkų nuomone, šie dienoraščiai vertingi dėl autentiškumo, mat autorius po karo neturėjo galimybės jų pakupiūruoti, pakoreguoti ar išplėtoti. Juose atsispindi eilinio vokiečių kareivio mąstysena ir jausmai, puikiai atsiskleidžia kovos veiksmų intensyvumas Rytų fronte.
