Knutas Hamsunas (1859-1952) — didis norvegų rašytojas, Nobelio premijos laureatas (1920), sukūręs žmonijai romanus „Badas“, „Misterijos“, „Panas“, „Viktorija“, „Žemės syvai“ ir kt.
K. Hamsuną domino žmogaus jausmai, jo vidinis pasaulis, meilės, aistros jėga, jos keistenybės ir užgaidos. Hamsuno herojai nėra aktyvūs, keičiantys ir pertvarkantys savo gyvenimą. Jie tik klajūnai, einantys savo gyvenimo keliais, ir vienintelis dalykas, už kurį jie turi dėkoti būčiai, — tai pats jų buvimas pasaulyje, nes gyvenimas savaime yra malonė ir atpildas už visas likimo negandas ir širdgėlas. Į savo herojus Hamsunas žiūri be sentimentų ir nešvelnina jų silpnybių bei ydų. Romane „Paskutinis skyrius“ (1923) rašytojas dar griežčiau išreiškė savo požiūrį į žmogaus vietą pasaulyje: „Taip, visi mes valkatos žemėje“.
„Paskutinį skyrių“ Hamsunas rašė tuo metu, kai virš pasaulio praūžė karo ir revoliucijų uraganas, kai senojo pasaulio pamatai buvo sugriauti, o ateitis rašytojui atrodė gana niūri. Amžinas ir nekintamas jam buvo tik gyvenimas, jo žemiški rūpesčiai ir darbai, o mirtis — tik paskutinis gyvenimo skyrius. Romano herojai jį išgyvena kalnų sanatorijoje, kur suvažiavo vedami įvairiausių tikslų — nuo meilės iki savižudybės.
