Mirus Bertai, Irisė paveldi jos namą. Po daugelio metų ji vėl atsiduria sename močiutės name, kuriame būdama maža atostogaudavo ir žaisdavo su savo pussesere.
Irisė vaikštinėja po kambarius ir sodą – po prarasto laiko pasaulį, kuriame raudonieji serbentai per vieną naktį virsta baltaisiais, iš jų verdama konservuotomis ašaromis vadinama uogienė, po pasaulį, kuriame du kartus per metus pražysta medžiai, dingsta kaimai ir gyvena moterys, leidžiančios kibirkštis. Dabar sodas sulaukėjęs.
Ar gali Irisė priimti šį palikimą? Ji akis į akį susiduria su savo prisiminimais. Jai ima atrodyti, kad egzistuoja įvairios užmaršties formos. Prisiminimai – viena jų.
Tik išėjusi knyga Vokietijoje tapo bestseleriu, jau išversta į kelias kalbas. Kritikai rašo, kad šį romaną turi perskaityti visi. Jo autorė Katharina Hagena (g. 1967) studijavo anglų ir vokiečių kalbas Marburge, Londone, Fraiburge. Dirbo Džeimso Džoiso fonde Ciuriche, Dublino Trinity koledže ir Hamburgo universitete. Šiuo metu yra nepriklausoma rašytoja, gyvena Hamburge.
