Prancūzų rašytojo Gi Šampanio romanas „Aš buvau narkomanas“ (1967) paremtas tikrais įvykiais ir autentiškais veikėjais. Didelio Paryžiaus dienraščio sporto žurnalistas iš meilės narkomanei moteriai įklimpsta į narkotikų liūną. Ligonio būklė stumia jį nuolat ieškotis „peno“, o vėliau ir grumtis už sveikatą ir išsigelbėjimą. Romanas skamba kaip perspėjimas, kad kelio atgal gali ir nebūti.
