Alegorinio romano „Kvailių ašaros ir maldos“ veiksmas vyksta XIX amžiaus pabaigoje mažame Lietuvos miestelyje. Tai pasakojimas apie keistuolį, laikantį save Dievo pasiuntiniu, kuriam Aukščiausiasis neva pavedė surinkti visas žemiškąsias nuodėmes ir pateikti jas Viešpaties teismui. Praeities vaizdai ir knygos personažų paveikslai padeda išryškinti tokias svarbias problemas kaip laisvė ir vergovė, tikėjimas ir bedievystė.
Romanas „Ir nėra vergams rojaus“ tarsi tęsia „Kvailių ašaros ir maldos“ pasakojimą, tik remiasi kur kas vėlesniais įvykiais. Pagrindinio veikėjo – prisiekusiojo advokato Mirono Dorskio, išsižadėjusio savo tautos, – paveikslu autorius atskleidžia sudėtingą kelią nuo prisitaikėlio ir dezertyro, perbėgėlio iš engiamųjų į valdančiųjų pusę, iki laisvamanio ir maištininko, siekiančio padėti pavergtajai Izraelio genčiai išvengti kruvinos lemties.
