R. Granausko apysakos herojė, vieniša aštuoniasdešimtmetė senutė Monika Kairienė, atrodo tokia tikra, lyg būtų perkelta į kūrinį tiesiai iš pačios skaudžiausios šiandieninio Lietuvos kaimo realybės (su vaikų apleistais senais tėvais, nesibaigiančiu girtuokliavimu, jaunimo dvasiniu skurdu ir t. t.). Jaudina rašytojo mokėjimas suprasti ir atjausti paprastą dorą žmogų, tarsi jo akimis parodyti niekuo nedangstomą gyvenimo tiesą.
