Graham Greene [1904-1991] — anglų klasikas, lietuvių skaitytojui pažįstamas iš keleto vertimų („Tykusis amerikietis”, „Garbės konsulas”, „Būties esmė” ir kt.)
„Monsinjoras Kichotas” — humoro, ironijos, lyrikos ir filosofijos lydinys, šiuolaikinė Servanteso šedevro versija, jaudinamai prabylanti apie tikėjimo ir moralės prigimtį, apie tikrąją artimo meilę, viršesnę už visas religijas ir ideologijas.
Kuklaus klebono, tėvo Kichoto, kelionė Rosinantu (mažu automobiliuku) per Ispaniją su Sanču Pansa, buvusiu Toboso meru, ne tik prajuokins, bet ir sugraudins, pasakys šį tą naują apie kovą su vėjo malūnais XXa. pabaigoje.
Ką jau čia bepridursi. Išties graži knyga. Knyga apie ideologiją ir ideologinius karus. Knyga apie ištikimybę, bifšteksus iš arklienos ir prisirišimą prie daiktų. Knyga apie tikėjimą ir tikėjimo klystkelius. Knyga apie neapykantą, atstūmimą. Knyga apie tai, kaip sunku būti kitokiu. Knyga apie vyną. Knyga apie kelionę. Knyga apie tai, kad ne visada galima pabėgti. Knyga apie mirtį. Knyga apie vyrus. Knyga apie tikrą draugystę. Prisiminiau vaikystę — su šita mergaite gali draugaut, o su šita…geriau nereikia. Pagrindiniai veikėjai spjauna į visus „galima — negalima”. Vienas užmiega skaitydamas Markso „Kapitalą”, kitas — su Biblija. Vienas naudojasi viešnamio paslaugomis, kitas — juokdamasis pučia balionus iš prezervatyvų. Bet jie draugai. Tai — svarbiausia.
