Jėzus tarnavo sekamas kritiškų sadukiejų bei fariziejų žvilgsnių. Jis susidūrė su jais daugelį kartų ir visuomet kalbėdavo Dievo tiesos grožį, kad būtų vienu žingsniu toliau už juos. Šiandien būtų taip pat. Fariziejai buvo girdėję, kad Jėzus suglumino sadukiejus, tad vienas iš jų, teisininkas, uždavė Jam provokuojantį klausimą: „Mokytojau, koks įsakymas didžiausias įstatyme?“ Jėzaus atsakymas apibendrino kiekvieno krikščionio, nuo to laiko sekusio Jį, pašaukimą: „Pirmasis yra šis: ‚Klausyk, Izraeli, – Viešpats, mūsų Dievas, yra vienintelis Viešpats; tad mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela, visu savo protu ir visomis savo jėgomis‘, – tai pirmasis įsakymas. Antrasis panašus į jį: ‚Mylėk savo artimą kaip save patį‘. Nėra jokio kito įsakymo, didesnio už šiuodu“ (Mk 12, 29–31). Tad mūsų, kaip krikščionių, pašaukimas yra mylėti Dievą ir kiekvieną sutiktą žmogų.
Jėzus neprašo mūsų daryti to, ko pats nebūtų daręs. Dievas visuomet laikosi savo žodžio – Jis negali eiti prieš savo paties įsakymus. Jis neprašo daryti nieko, ko nedarytų pats. Todėl žvelgdami į pirmąjį įsakymą žinome, kad Jis myli mus visa savo širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis.
Niekuomet neabejok, kad esi absoliučiai mylimas Dievo. Tu esi Jo numylėtinis. Tavo pašaukimas yra priimti tą meilę, atsakyti ir skleisti ją visiems aplinkiniams. Žinau, tai sunkus darbas, tačiau kas nors turi jį daryti. Mylėk Jį visu savimi, nes visa Jam priklauso. Mylėk kiekvieną, kurį sutinki, kiekvieną, kurį gali paliesti. Kad ir ką darytum, kur beeitum, ką besutiktum, esi pašauktas mylėti. Nesvarbu, ar jie krikščionys, ar dar nekrikščionys – jie tavo artimieji ir esi pašauktas paliesti juos Dievo meile.
Dievas padarė tai pirmas. Jis atėjo pas kiekvieną iš mūsų ir savo meilę išliejo į mūsų dvasią: Aš myliu tave visa savo širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis. Visa Manyje yra skirta tave mylėti. Išliejau šią meilę į tave ir tau bus malonu ją Man atiduoti.
Dievas mus aistringai myli – tai didžiausias palaiminimas.
Graham Cooke
