„Tvirtai tikiu, kad į Vakarų Bažnyčią ateina didelės permainos. Mes įžengiame į laiką, kai Bažnyčia nustos aiškinti, kas yra Dievas, ir pradės skelbti Jo charakterį, Jo darbus ir Jo šlovę.
Dievas nenori būti aiškinamas – Jis nori būti šlovinamas, skelbiamas ir garbinamas. Jam reikia žmonių, kurie būtų pasiruošę skelbti, kas ir koks Jis iš tiesų yra. Jo Geroji Naujiena yra geriausia iš visų naujienų. Širdgėlos, nuodėmės, skausmo ir blogų naujienų naikinamam pasauliui krikščionys gali pasiūlyti Gerąją Naujieną – tikrąjį Dievą.
Daugelis žmonių (tikinčių ir dar netikinčių) klaidingai įsivaizduoja Dievą. Jie suvokia Jį įvairiai, pagal savo įsitikinimus, bet tai tinkamai neatspindi Jo didybės. Svarbu, kad mes turėtume tokį Dievo pažinimą, kokį Jis pats nori pasėti mūsų širdyje. Tai, ką galvojame apie Dievą, yra pats svarbiausias dalykas mūsų dvasinėje kelionėje. Mūsų turimas Dievo paveikslas vadovaus kiekvienai gyvenimo sričiai ir nulems, kaip pasirodysime pasauliui. Ar mūsų gyvenimas pilnas tikėjimo ir drąsos? Jeigu ne, tuomet reikia išsiaiškinti, kaip suvokiame Dievą.
Žmonės, kurie abejoja dėl to, ką Dievas trokšta daryti, turi pakeisti pačių susikurtą Jo paveikslą. Dievas nori, kad pasitikėtume Juo ir Jo meile mums.
Norėčiau žinoti, kiek iš mūsų prarado Dievo kaip Tėvo pažinimą, o galbūt niekada artimai Jo nepažino. Jis turėtų būti svarbiausias mūsų gyvenime. Esame emociškai ir dvasiškai formuojami Dievo paveikslo, kurį nešiojamės širdyse ir protuose. Jis myli mus. Jis mėgaujasi mumis. Jis labai asmeniškai žvelgia į kiekvieną iš mūsų, kartu būdamas visos visatos Dievas.
Dievas yra paradoksalus – Jis man ištikimas net tuomet, kai aš Jam neištikimas. Jo meilė ir ištikimybė veržiasi laimėti mūsų širdis gilesniam bendravimui su Juo.“
Graham Cooke „Dievo charakteris“
